SEMELIŠKIŲ GIMNAZIJA

PRADŽIA
MOKYKLA
ADMINISTRACIJA
PASLAUGOS
PASIEKIMAI
PEDAGOGAI
VEIKLA
KONTAKTAI
GALERIJA

Susikaupimo pamoka „Vėlinių žvakutės šviesoje“

Išvyka į Molėtus
   Lapkritis, uždegęs žvakę,

   Liūdnas eina per kapus.

   Ir auksiniais medžių lapais

   Dangsto pakeles, takus.

   Štai ir vėl dvylikos mėnesių rate sustoja senelis Lapkritis. Pačiomis pirmomis mėnesio dienomis malda, mintimis, prisiminimais, pabūname kartu su išėjusiais į amžinybę.
   Vėlinių šventė,tai mirusiųjų minėjimo diena. Šią dieną didelį įspūdį palieka žvakučių šviesoje mirgantis mirusiųjų miestas – kapinės. Šią dieną mes meldžiamės už mūsų mirusius artimuosius ir už visus, kurie iškeliavo Anapilin. Vėlinių prasmė – priminti, jog mūsų gyvenimas šioje žemėje nesibaigia. Per maldą mes bendraujame su amžinybėje esančiais artimaisiais ir prašome jiems Viešpaties atleidimo už padarytas žemiškas klaidas. Lietuviai visada gerbė mirusiųjų atminimą, kapines laikė šventomis ramybės vietomis, per šimtmečius išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė pagarbos mirusiems ir jų atminimo papročius.
   Vėlinės ir dabar švenčiamos visoje Lietuvoje. Šią dieną suvažiuoja šeimos nariai. Visi kartu lanko artimųjų kapus, puošia juos gėlėmis, žalumynais, uždega žvakes. Bažnyčioje vyksta gedulingos pamaldos už mirusius. Vienas šios dienos paprotys – bendros šeimos vaišės, kurių metu prisimenami mirusieji.
   Vėlinės, tai ne tik mirusiųjų, bet ir gyvųjų pagerbimo šventė, tai diena, kai galime pamąstyti apie mums brangius artimuosius, kurie dar yra šalia , tai diena, kai galime pabūti kartu su savo artimaisiais ir suprasti kokie brangūs jie yra ir kokie dėkingi mes esame likimui juos turėdami, jiems šypsodamiesi, juos apkabindami, tiesiog būdami šalia.
   Spalio 22 d. Semeliškių vidurinės mokyklos „Jaunojo muziejininko“ būrelio nariai (vadovė mokytoja Meilutė Rašimienė) visą mokyklos bendruomenę pakvietė į bendrą susikaupimo pamoką. Gėlėmis ir degančiomis žvakutėmis papuoštoje scenoje mokiniai atliko literatūrinę kompoziciją „Vėlinių žvakutės šviesoje“. Skambant dainai „Paukščiai“ buvo skaitomi gražūs, prasmingi žodžiai, kurie privertė susimąstyti apie gyvenimo trapumą, žmogaus laikinumą žemėje. Tikybos mokytoja Nijolė Ustilienė papasakojo apie Vėlinių šventės prasmę, papročius, perskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą amžinybėn iškeliavusiai mamai ir pakvietė tylos minute pagerbti visus mirusius mokyklos mokytojus, mokinius, darbuotojus, mamas, tėvus, senelius, brolius ir seseris.
   Rimtyje ir tyloje pabuvome visi kartu: mokytojai ir mokiniai, kaip didelė šeima, kurią vienija bendros mintys ir siekiai.

Parengė mokytoja Meilutė Rašimienė