Pirmojo susitikimo metu Jaunojo muziejininko būrelio nariai su mokytoja Meilute Rašimiene aptarė ne tik 2021-2022 m. m. veiklos planą, bet ir gimnazijos dienos stovyklos ,,Vasaros taku“ veiklą. Birželio 28 d.- liepos 2 d. mokiniai dalyvavo dienos stovykloje ir įgijo naujų žinių, patyrė įdomių patirčių. Stovyklą vykdė vadovė Meilutė Rašimienė bei mokytojai Juozas Gudeliūnas, Nijolė Ustilienė.
   Birželio 28 d. – pirmoji dienos stovyklos ,,Vasaros taku“ diena. Mokiniai su fizinio ugdymo mokytoju Juozu Gudeliūnu įveikė šv. Jokūbo kelio atkarpą Semeliškės-Žuvyčiai. Žygiavo akmenimis grįsta J.Basanavičiaus gatve, prisiminė šv. Mikalojaus cerkvės, Semeliškių malūno, Semeliškių šv. Lauryno bažnyčios, žydų geto istoriją. Pakeliui sustojo prie vietinių vadinamo ,,Bebrų revo“, atsigaivino šaltinio vandeniu, susipažino su Žuvyčių kaimo vietove, kopė į Žuvyčių piliakalnį, atliko mokytojo Juozo parengtas užduotis. Stovyklos dalyvei Vigailei Malakauskaitei įsiminė ši diena: ,,Smagu buvo visomis dienomis, tačiau labai patiko pirmoji diena, kai po ilgos karantino pertraukos susitikome su draugais, žygiavome šv. Jokūbo keliu, bendravome, turėjome laisvo laiko pabūti kartu“.
   Birželio 29 d.-antroji stovyklos ,,Vasaros taku‘ diena. Šią dieną stovyklos grupė keliavo į Pažaislio vienuolyną. Gidė Liudmila labai įdomiai ir išsamiai papasakojo apie Pažaislį, apie šv. Romualdą bei jo įkurtą kamaldulių vienuolių ordiną, kvietė pabėgti nuo pasaulio triukšmo ir pabūti tyloje, kaip tai darė broliai vienuoliai, galėję kalbėti tik ypatingais atvejais, pusbalsiu, nuošalioje vietoje ir labai trumpai. Jų kasdienybę lydėjo tyla, skaistumo įžadai bei fizinis darbas, nes vienuoliai laikėsi šv. Benedikto regulos ir tyliai gyveno šalia pastatytuose nameliuose.
   Kauno švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio) bažnyčia sužavėjo stebuklinguoju Gražiosios Meilės Motinos paveikslu, didinga baroko architektūra, stiuko lipdyba, sienine tapyba, kupolo freskomis, grindų marmuru. Nusileidus į vienuolių kamaldulių laidojimo kriptą, stojo nejauki tyla. Mokiniai nustebo, kai sužinojo, kad palaikai buvo guldomi ant plikos lentos, o galva dedama ant medinės pagalvės su įduba galvai. ,,Žmogau, iš dulkės atsiradai, dulke ir pavirsi“ – tarsi bylojo išardytos ir apiplėštos žiojėjančios kriptos nišos. Šios ekskursijos metu buvo suteikta daug istorijos, tikybos, dailės, literatūros žinių.
   Birželio 30 d. – trečioji stovyklos diena. Šios dienos maršrutas driekėsi į Lietuvos aviacijos muziejų, įsikūrusį šalia Dariaus ir Girėno aerodromo, saugantį daugiau nei 20 000 eksponatų, nuo 2020 m. pradėjusį rekonstrukciją. Įdomus gido pasakojimas suteikė daug žinių apie Lietuvos aviaciją, ugniagesybą, Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą, garsiąją ,,Lituaniką“, Lietuvos kelio lėktuvą, sklandymų Lietuvoje pradininko Broniaus Oškinio sklandytuvus, Juozo Valiūno savadarbį sraigtasparnį. Stovyklautojai apžiūrėjo ekspoziciją, uždavinėjo klausimus, domėjosi orlaiviais ir svajojo, kaip būtų įdomu į šį muziejų atskristi lėktuvu.
   Aplankius Kauno senamiestį, pasitiko besikeičiantis miesto veidas, rekonstrukcijų gausa ir žmonės, skubantys pasidžiaugti vasara, laisve, šiltu oru.
   Liepos 1 d.- ketvirtoji stovyklos diena. Ji dovanojo daug nepamirštamų įspūdžių ,,Ąžuolynės“ pramogų ir poilsio parke, įsikūrusiame Aukštadvario regioniniame parke. Jaunasis parko savininkas Vytautas Skirka instruktavo stovyklautojus, mokė disciplinos, atsakomybės, savisaugos, valios, įdėmiai stebėjo laipiojančiųjų veiksmus. Stovyklos dalyviai laipiojo tarp medžių įrengtomis trasomis, leidosi įvairiame aukštyje įrengtais nusileidimo lynais, žaidė tinklinį.
   Liepos 2 d.- penktoji ir paskutinioji stovyklos stovyklos ,,Vasaros taku‘ diena, prasmingai praleista senojoje Dzūkijos sostinėje -Merkinėje. Merkinės krašto muziejaus šiuolaikiška ekspozicija, vadovo Mindaugo Černiausko pravesta ekskursija ,,Senojo miesto beieškant“, įdomus Merkinės piliakalnis bei nuo jo atsiveriantys Nemuno ir Merkio santakos kerintys vaizdai atskleidė didingą Merkinės miestelio istoriją, įspūdingą kraštovaizdį, įkvėpė ieškoti sąsajų tarp Merkinės ir Semeliškių. Merkinės krašto muziejuje eksponuojama legendinio Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra, pasakojama apie jo gyvenimą, paskirtą pogrindžio kovoms Dzūkijoje, ypač Merkinės apylinkėse. O pasak knygos ,,Aš esu Vanagas‘ autoriaus Arvydo Anušausko, A.Ramanausko-Vanago žmonai B. Ramanauskienei 1946-1947 metais pavyko įsidarbinti Semeliškių progimnazijoje. Ji dėstė lietuvių kalbą, fiziką, zoologiją, botaniką, namų ruošą ir fizinį lavinimą.
   Tačiau diena Merkinėje tuo nesibaigė. Atsisveikinusi su krašto muziejumi, stovyklautojų grupė išskubėjo į Džiugo Petraičio juodosios keramikos dirbtuves. Paslaptingas ,,Vienaragių šilo“ pavadinimas kvietė atskleisti paslapties šydą ir sužinoti, kuo ypatinga juodoji keramika. Namai-dirbtuvės, taip reikėtų vadinti. Namų aplinkoje dera iš akmens amžiaus atėjęs juodosios keramikos, medžio, akmens natūralumas ir kasdienės buities šiuolaikiškumas. Keramikos krosnys, jose išdegti puikūs darbai, molio žiedimo procesas, kuriame dalyvavo tądien gimtadienį šventusi Vigailė, tyla edukacijos metu, kai girdėjosi tik minkomo molio garsas, švytėjo levandų mėlynumas, o ant medinių stovų driekėsi agurkų virkštys.
   Gaila, kad Merkinėje nepavyko paragauti Vytaro Radzevičiaus ,,Pasaulio puodų“ patiekalų, nes tą dieną kavinė nedirbo, bet dieną vainikavo skanūs pietūs pas Aliną.
   Stovyklos vadovė, vykdytojai, dalyviai dėkoja Elektrėnų savivaldybės administracijai už projekto finansavimą, galimybę vykdyti dienos stovyklą ,,Vasaros taku“, Semeliškių gimnazijos direktorei Astai Dzikevičienei bei ūkio dalies vedėjui Antanui Buividavičiui už nuolatinę pagalbą, organizuojant išvykas, šauniesiems vairuotojams Daniui Vičkačkai, Nikolajui Čedovičiui už saugias keliones ir kantrybę.
   Būrelio nariai prisiminė vasarą, dalijosi atostogų, dienos stovyklos įspūdžiais bei vylėsi, kad kitų metų vasarą taip pat vyks vasaros dienos stovykla ,,Vasaros taku“.

Nijolė Ustilienė