Semeliškių gimnazija

SEMELIŠKIŲ GIMNAZIJA

PRADŽIA
MOKYKLA
ADMINISTRACIJA
PASLAUGOS
PASIEKIMAI
PEDAGOGAI
VEIKLA
KONTAKTAI
GALERIJA

Parodomoji "Šimtalapio" edukacinė pamoka

Išvyka į Molėtus
   "Šimtalapis - lyg dailininko paveikslas, jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos. Taip saugomos ir puoselėjamos senosios totorių tradicijos” - R. Chaleckas. Šie žodžiai puikiai atspindi šimtalapio įnoringumą, nes tam, kad būtų sukurtas šis gurmaniškas šedevras, reikia meilės, šilumos, rankų miklumo ir kantrybės.
   Gruodžio 29 –ąją dieną Semeliškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Dzikevičienė pakvietė mokytojus vykti į parodomąją Šimtalapio edukacinę pamoką. ,,Karališka senoji kibininė“, įsikūrusi Sausiuose, šalia automagistralės Vilnius – Kaunas, pravažiuojančių keleivių dažnai lankoma vieta, pasitinkanti lankytojus gražia aplinka, įvairiomis pramogomis, skaniais patiekalais, edukaciniais užsiėmimais. ,,Šimtalapis“ – tradicinis totorių kepinys, gaminamas iš mielinės tešlos lakštų, įdarytų razinomis, aguonomis.
   Atvykus į parodomąją pamoką, kibininėje jau laukė nenuilstanti virtuvės meistrė Veronika Dulkienė, pasiruošusi gražius, kruopščiai iškočiotos, išminkytos tešlos kepalėlius. Įgudusių, meistriškai dirbančių rankų dėka, jie tapo plonais, permatomais tešlos lakštais, lyg drobės audeklas užtiestais ant minkštos pagalvės. Kol vienas lakštas ilsėdavosi ant pagalvės, kitas įsitaisydavo ant stalviršio ir buvo šlakstomas lydytu sviestu, barstomas cukrumi. Meistrė Veronika pasakojo šio skanėsto gaminimo subtilybes, palikdama mažytę paslaptį. Juk geras meistras niekada neatskleidžia visų meistriškumo paslapčių. Jau dešimtmetį kibininėje dirbanti Veronika sakė: ,,Svarbiausi dalykai yra meilė darbui ir gera nuotaika. Jeigu būsi geros nuotaikos, viskas pavyks“. Kartą, užsiėmimo metu, vienas mokinukas piktdžiugiškai kartojo: ,,O kad suplyštų, o kad suplyštų!”. Tešlos lakštas, matyt, išgirdo nenuoramos berniuko linkėjimus, ėmė ir perplyšo.
   Semeliškių gimnazijos mokytojai blogo nelinkėjo, tad darbas vyko sklandžiai. Paskutinysis lakštas pasipuošė mirkytomis razinomis, primenančiomis mažus, permatomus gintaro gabalėlius. Tešlos pakraštyje sugulė pilka aguonų masė: mirkyta, du kartus malta, pagardinta cukrumi ir kiaušiniu. Tešlos sluoksniai buvo lengvai suvynioti į gražų vyniotinį ir padėti į gilesnę skardą, užtiestą kepimo popieriumi. Tačiau skanėsto kelionė dar nesibaigė. Šimtalapis ramiai sau gulėjo skardoje ir brandino skonį, kad sviestas su cukrumi taptų medų primenančia mase.
   Baigėsi parodomoji pamoka, o ant staliukų garavo arbatos, kavos puodeliai ir puikavosi skanūs, cukraus šerkšnu pasipuošę šimtalapio gabalėliai. Ir aš ten buvau, skanėsto ragavau, per barzdą varvėjo, burnoj nieko neturėjau... O kad per barzdą varvėjo, ačiū pavaduotojai Astai Dzikevičienei, virtuozei Veronikai Dulkienei ir visiems, geros nuotaikos nestokojantiems kolegoms.


Nijolė Ustilienė