SEMELIŠKIŲ GIMNAZIJA

PRADŽIA
MOKYKLA
ADMINISTRACIJA
PASLAUGOS
PASIEKIMAI
PEDAGOGAI
VEIKLA
KONTAKTAI
GALERIJA

SUSITIKIMAS SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI

Išvyka į Molėtus
   Semeliškių gimnazijos mokiniai dalyvavo susitikimuose su popiežiumi Pranciškumi.
    Rugsėjo 22 d. 20 jaunuolių su mokytojomis N.Ustiliene ir M. Rašimiene dalyvavo Jaunimo susitikime su popiežiumi. Kelionė prasidėjo ryte, lyjant lietui, tačiau tai neišgąsdino. Atvykę į Katedros aikštę, jaunuoliai aplankė Informacijos palapinę, užrašė padėkos atvirukus, pasivaikščiojo senamiesčio gatvelėmis, sutiko įvairių politikos, kultūros įžymybių, einančių į Prezidentūrą.
   Nuo 14.00 val prasidėjusi programa visiems priminė įsimintinas Jaunimo dienų akimirkas, nustebino ir pristatė popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje pradžią, eigą.
   Aikštėje tvyrojo džiugi nuotaika, laukimas ir kilo didžiulės ovacijos, kai prieš susitikimą popiežius Pranciškus suko ratus papamobiliu po Katedros aikštę ir šypsojosi. Atvykus popiežiui nuskambėjo jaunų žmonių Monikos ir Jono liudijimai. Jie įveikė įvairius gyvenimo sunkumus ir atrado tikėjimą. Trisdešimtmetė Monika atvirai pasakojo apie tai, kaip Dievas ją išlaisvino iš noro būti karjeriste. Jonas liudijo apie Dievo ženklus, kuriuos reikia mokėti atpažinti. Ir nors jis serga, kiekvieną dieną susiduria su daugybe iššūkių, tačiau Dievas ir šeima yra jo ramstis, uola ir viltis. Juk ir popiežiaus vizito moto ,,Kristus Jėzus mūsų viltis“.
   Popiežius jaunimą palygino su katedra, sugriauta, suniokota ir vėl atstatyta gyvenimui. Kvietė atrasti savo tapatybę, priklausyti tautai, drąsino sekti Kristumi ir dalyvauti švelnumo revoliucijoje. Pokalbio pabaigoje popiežius ragino jaunus žmones prisiminti savo šaknis, tautos istoriją, bendrauti su garbaus amžiaus žmonėmis. Kiekvienas jaunuolis šią kalbą pritaikė sau ir akcentavo svarbius dalykus.
   Pirmadienį, rugsėjo 24-ąją, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolita Lėlienė kvietė 11 klasės ugdytinius pasidalinti įspūdžiais apie susitikimą.
   Jaunimo įspūdžiai:
   Diana Dzetlauskaitė, 11 klasės mokinė: ,,Su kiekviena minute stovint begalinėje minioje noras Jį pamatyti vis didėjo. Minios vienybė veikė stebuklingai – aš pati jaučiausi pasikeitusi. Ši diena bus įsimintiniausia mano gyvenime“.
   Indrė Petrokaitė, 11 klasės mokinė: ,,Neapsakomas jausmas yra nors akimis prisiliesti prie žmogaus, kuris toks svarbus visam pasauliui. Esu labai laiminga, kad turėjau galimybę susitikti su popiežiumi Pranciškumi ir jį išklausyti“.
   Aistė Markevičiūtė, 11 klasės mokinė: ,,Kai pamačiau važiuojantį popiežių, mane užplūdo džiaugsmas ir ramybė vienu metu. Ši diena bus įsimintiniausia mano gyvenime. Manau, visa vieninga tikinčiųjų minia Vilniaus arkikatedros aikštėje jautėsi panašiai“.
   Danielė Ustilaitė, 11 klasės mokinė: ,,Susitikimas su popiežiumi Pranciškumi man priminė Lietuvos jaunimo dienas - tiek daug vienoje vietoje tikinčio jaunimo! Ir visi tokie draugiški, geranoriški. Ir štai jis – popiežius! Laimingi šūksniai, mojuojančios rankos, džiaugsmo ir susižavėjimo ašaros. Pats jautriausias momentas – popiežiaus palaiminimas senyvo amžiaus ligoniams, kuriems jau nutrauktas gydymas. Stebėdama šias akimirkas, minia tuokart sustingo, lyg būtų liudijusi stebuklą“.
   Ankstyvą rugsėjo 23-iosios rytą, 4.30 val., 46 Semeliškių parapijos žmonės išvyko į susitikimą Kaune. Kelionę organizavo Janeta Ališauskienė ir Pranutė Petrauskaitė. Visus dalyvius sužavėjo istorinis susitikimas, išliksiantis visam gyvenimui.
   Dalyvių mintys:
   Mokytoja Snieguolė Klimovičienė: ,,Labai norėjau pamatyti popiežių ir kartu su visos Lietuvos bei kitų šalių tikinčiaisiais dalyvauti jo aukojamose šventose Mišiose. Šventė buvo įspūdinga: nuo ankstyvo ryto giedamos giesmės, tikintieji dalijosi savo liudijimais, meldėsi, repetavo giesmes, žiūrėjo dokumentinius filmus. Visi laukė popiežiaus palaiminimo. Ore sklandė šventinė nuotaika, pakylėjimo jausmas, žmonės vieni kitiems buvo geri ir tolerantiški. Popiežius netikėtai visus nustebino ir pralinksmino šventas Mišias baigdamas lietuviškai, palinkėdamas „gražaus sekmadienio ir skanių pietų“.
   Karolina Šareikaitė, 5 klasės mokinė: ,,Ačiū už galimybę pamatyti popiežių. Jis važiavo papamobiliu, šypsojosi ir visiems mojavo. Reportaže, kurį rodė prie pilies esantys ekranai, nuskambėjo klausimas ,,Kur tu sutiksi popiežių? Ar savo širdyje, ar klausydamasis šventų Mišių, ar laukdamas eilėje prie sektoriaus?“ Aš pagalvojau, kad sutiksiu širdyje. Šventų Mišių metų popiežius kalbėjo apie rimtus, svarbius dalykus, apie tremtį į Sibirą, o pabaigoje prakalbo lietuviškai ir labai visus nustebino. Buvo nuostabu pamatyti popiežių“.
   Augustė Sindaravičiūtė, 11 klasės mokinė: ,,Aš esu be galo laiminga, nes turėjau galimybę pamatyti šį ypatingą žmogų. Tokio įvykio buvo nevalia praleisti, o ypač, jei turi galimybę tai patirti gyvai. Lietingą popietę žmonės susirinkę nuo pat ankstyvo ryto laukė šio susitikimo. Nuostabu matyti, kai žmonės valandų valandas lūkuriavo, kad nors akies krašteliu pamatytų popiežių. Aš pati popiežių mačiau vos kelias minutes, bet to užteko, kad užplūstų stiprus džiaugsmo ir bendrumo jausmas, net šioks toks graudulys, kai pagalvoji, kad kitas toks kartas nežinia kada vėl bus“.


Nijolė Ustilienė