Mes, šeštokai, labai laukėme trečiadienio, kovo 22 dienos. Juk tą dieną turėjome vykti į Kauną, o mums kelionės labai patinka. Mūsų kelionės tikslas – aplankyti Maironio lietuvių literatūros muziejų ir sudalyvauti edukacinėje programoje ,,Maironio namų kodas“. Žinoma, norėjosi aplankyti ir kokią didesnę Kauno parduotuvę.
   Ir pagaliau trečiadienis atėjo. Įsėdę į ,,Mokyklinį“ autobusiuką greitai pasiekėme Kauną. Vairuotojas Danius mus išleido prie pat Maironio namų. Pirmiausia nusifotografavome prie poeto paminklo. Paskui ėjome į poeto namus, kurie kartu yra ir lietuvių literatūros muziejus. Pastatas iš tiesų yra didelis, dviejų aukštų. Juos Maironis įsigijo dar 1909 metais, o apsigyveno 1910 metais. Antrame aukšte buvo įsirengęs aštuonis kambarius, kuriuose gyveno kartu su seserimi Marcele Mačiulyte, kitus nuomavo. Tik 1936 metais, po poeto mirties, tuose kambariuose buvo įrengtas lietuvių literatūros muziejus, o gyvenamieji kambariai tapo memorialiniu Maironio butu.
   Atidarius buto duris, suskamba kanklių melodija – išgirdome J. Naujalio dainos pagal Maironio eilėraštį ,,Lietuva brangi“ pirmuosius akordus. Maloni gidė Kristina mums aprodė ir papasakojo apie kiekvieną kambarį. Prieškambaryje pamatėme didžiulį paveikslą ,,Žalgirio mūšis“. Čia mūsų dėmesį patraukė ir daugybė meniškai išdrožinėtų lazdų, taip pat dėželė su vizitinėmis kortelėmis. Tarp kitų garsių to meto žmonių kortelių pamatėme ir buvusio prezidento Antano Smetonos vizitinę kortelę.
   Antrasis mūsų aplankytas kambarys buvo Maironio darbo kambarys. Čia poetas kūrė savo eiles, čia priimdavo studentus, turinčius skolų iš jo dėstomo dalyko. Mat jis buvo ne tik poetas, bet ir kunigų seminarijos rektorius, taip pat dėstė literatūrą Vytauto Didžiojo universitete.
   Pamatėme mažąją ir didžiąją svetaines, kurios to meto Kaune vienos puošniausiai buvo įrengtos. Labai gražūs baldai, daug paveikslų, įspūdingos krosnys, kurios šildė tuos meniškai apstatytus kambarius. Tarp tų svetainių tarsi įsispraudęs kuklus poeto sesers Marcelės kambarėlis. Jis gana kuklus: lova, kraitinė skrynia, bet kiek rankdarbių! Ir lovatiesės, ir servetėlės, ir užuolaidos... Tai vis Marcelės darbai. Ji buvo ne tik naginga, bet ir rūpestinga – rūpinosi broliu poetu Maironiu, kurio tikroji pavardė buvo Jonas Mačiulis. Tik Marcelės dėka buvo išsaugota daug autentiškų Maironio daiktų.
   Pamatėme, kaip atrodė Maironio valgomasis, miegamasis kambariai, biblioteka. Sužinojome, kad Maironis mokėjo net 7 kalbas. Jo bibliotekos spintose daug knygų įvairiomis kalbomis.
   Apžiūrėję butą, dalyvavome edukacinėje programoje ,,Maironio buto kodas“. Buvo labai įdomu žaisti šį žaidimą. Mes visi buvome suskirstyti į 3 komandas. Reikėjo surasti ir nuskenuoti telefonu QR kodus, kurie buvo išdėlioti įvairiose buto vietose. Kiekviename kode buvo užšifruota raidė. Iš tų raidžių reikėjo sudėlioti žodį. Laimėjo komanda, sudėliojusi žodį KALAMBŪRAS, kuris reiškia žodžių žaismą, pagrįstą garsiniu jų panašumu.
   Atsisveikinę su Maironio namais, nuėjome pažiūrėti, kur palaidotas poetas. Aplankėme Kauno arkikatedrą baziliką, kurios kriptoje ir ilsisi didžiojo dainiaus palaikai.
   Na, o išleisti savųjų pinigėlių pasirinkome ,,Akropolį“, vieną didžiausių Kauno parduotuvių. Čia numalšinę alkį skanėstais, nusipirkę širdžiai mielų daiktų, važiavome laimingi namo. Nuotaika buvo puiki, todėl grįždami traukėme dainas vieną po kitos. Keista, bet ir vairuotojas Danius visai nesibarė, buvo linksmas ir malonus.
   Dėkojame lietuvių kalbos mokytojai N.Jančiauskienei, mūsų mylimai auklėtojai Snieguolei Klimovičienei už tokią puikią ekskursiją. Lauksime kitų išvykų.

Deimantė Slomskaitė, Gustas Kasparavičius, 6 klasės mokiniai