Gegužės 4 d. gimnazijos 9–12 klasių mokiniai žiūrėjo dramaturgo ir atlikėjo Raimondo Kleizio pjesę „Dulkėti veidrodžiai“. Aktorių į mokyklą pakvietė geografijos mokytoja Aušrelė Kieliūtė.
Monospektaklis, paremtas autobiografiniais faktais, iškėlė aktualias visuomenės problemas: nemeilę asocialioje šeimoje, mokykloje, tarp draugų, to poveikį jaunam žmogui, lėmusį pasirinkimus. Parodė, kad svaigalų vartojimas ir nusikalstamos veikos žlugdo gyvenimus, nuveda į įkalinimo įstaigas ar pasitraukiama iš gyvenimo. Gebėjimas atsispirti aplinkos neigiamam poveikiui reikalauja daug pastangų ir darbo. Aktorius aktyviai komunikavo su žiūrovais, įtraukė į spektaklio vaidybą, todėl mokiniai aiškiau suvokė, ką spektakliu norima pasakyti, palietė jautrias jiems temas.
Po pjesės mokiniai diskutavo su aktoriumi, pateikė savo atsiliepimus:
- Pasirodymas labai patiko, įgavau žinių. Turbūt buvo pats įdomiausias spektaklis iš visų matytų. Labai patiko žiūrovų įtraukimas į spektaklį.
- Aktoriaus vaidinimas mane sužavėjo, taip pat jo atvirumas. Įtraukdamas žiūrovus sukūrė jaukią aplinką ir privertė mane išgyventi viską, kas vyko scenoje.
- Man patiko ir pats spektaklis, ir diskusija.
- Spektaklis parodo, kad gyvenimas mums bet ką gali iškrėsti, o tai žiauri tiesa.
- Spektaklis verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir visokias pagundas.
- Visos emocijos buvo labai ryškios, todėl spektaklis įtraukė. Jo tema labai įdomi.
- Man labai patiko spektaklio idėja.
- Spektaklis pamokė atkreipti dėmesį į kitą žmogų, ne vien puikuotis savimi.
- Po spektaklio supratau, kad norėčiau studijuoti aktorystę.
- Kiekvieną privertė susimąstyti apie iškeltas problemas.
- Po spektaklio visi išėjome rimtais veidais. Manau, kad daug kas liko sukrėsti.
- Norėčiau tokių spektaklių pamatyti daugiau.
