SEMELIŠKIŲ GIMNAZIJA
Trakų g. 73, Semeliškės, Elektrėnų sav.; į.k. 190664977; semeliskes@gmail.com; tel (8 528) 32 537

PRADŽIA
STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
KORUPCIJOS PREVENCIJA
VEIKLOS SRITYS
GALERIJA
Neįgaliems

Comenius daugiašalis mokyklų partnerystės projektas „Art vs. Evil“ Turkijoje

Išvyka į Molėtus
Comenius mokyklų partnerystės projektas „ ART VS. EVIL“ Turkijoje, Konya

   Comenius mokyklų partnerystės projektas vykdomas nuo 2012 metų. Projektas finansuojamas Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Jame dalyvauja penkių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos) atstovai. 2012m. lapkričio mėnesį projektas startavo Lenkijoje, Ylavos mieste. Šiemet, gegužės mėn., mokyklų atstovai dalyvavo Latvijoje, Rygoje, o rugsėjo mėn., visų šalių atstovai svečiavosi Semeliškių vidurinėje mokykloje surengtame jaunimo švietimo ir kultūros mainų projekto tęsinyje.
   2013 m. lapkričio 3-9 d. Semeliškių vidurinės mokyklos moksleiviai toliau tęsė savo projekto „Art vs. Evil“ misiją jau Turkijoje, Konyos gimnazinėje mokykloje.
   Po 15 val. trukusios kelionės mus oro uoste pasitiko turkų šeimos, kuriuose ir gyvenome visą savaitę, susipažinome su kultūra, tradiciniu maistu. Susipažinome su mokykla , bei mokiniais, kartu pradėjome darbo savaitę giedodami turkų mokyklos himną. Aplankėme Mevlanos muziejų, kuri yra ypatingai svarbi ir šventa vieta turkų tautai, didelį įspūdį paliko Mevlanos kultūros Dervišų apeiginis šokis. Taip pat mokinomės turkiško meno „Ebru“, tai piešimas ant vandens. Po visos savaitės darbo stebėjome mokinių statytą teatro pasirodymą. Jame dalyvavo atstovai iš visų šalių, kurie buvo pasipuošę savo šalies tautiniais drabužiais. Ši šalis paliko didžiulį įspūdį ne tik savo gamta, bet ir žmonių svetingumu. Pagilinome savo anglų kalbos žinias, bei pažinome kultūrą. Tai nuostabiausia kelionė mano gyvenime.(Lina Petrovskytė)
   Mes turėjome unikalią galimybę susipažinti su dalimi Turkijos kultūros, nes vykome ne kaip turistai, o kaip projekto dalyviai. Prieš vykstant į šią šalį turėjome nusistatę tam tikrus stereotipus, tačiau ne visi jie pasitvirtino. Mes gyvenome šeimose, kurios mus priėmė kaip savo šeimos narius. Kiekvieną dieną turėjome skirtingus užsiėmimus, keliones. Užsiėmimų dėka galėjome tobulėti, dar labiau stiprinti seną ir tik ką užsimezgusią draugystę. Per šią savaitę sutikome daug įdomių asmenybių. Supratome, kad kalbų mokėjimas yra langas į pasaulio pažinimą, taip pat, kad nesame tokie jau mes skirtingi. Atėjus metui atsisveikinti, net ir stipriausi negalėjo sulaikyti ašarų. Jeigu turėčiau galimybę vėl nuvykti į Konya iškart taip ir daryčiau, nes ten praleista savaitė buvo viena iš geriausių mano gyvenime. (mokinė Ramunė Kvetkauskaitė).
    Didelį įspūdį paliko Turkijos kultūros papročiai, šiltas bendravimas tarytum su broliais ar seserimis, didelis svetingumas. Net būdami svetimose šeimose jautėmės tarytum namuose, rūpestingi ir šilti tėvai mus priėmė lyg savus vaikus. Vienas iš labiausiai patikusių namų taisyklių, tai buvo nusiauti batus už durų. Skirtingos religijos mums netrukdė mokytis ir gerbti vieni kitus. (mokinys Antanas Petrusevičius).
   Daug kultūrinių ir religinių tradicijų turėjome progos gyvai pamatyti, aplankėme daug muziejų bei istorinių vietų. Susipažinome su vietiniais amatais, aplankėme seną kultūrinę Sille gyvenvietę. Taip pat turėjome garbės aplankyti ir garsiosios Cappadoccijos regioną.
   Kaip ir kiekvieno vizito sunkiausia diena buvo paskutinė atsisveikinimo diena. Stiprus susibičiuliavimas ir prisirišimas vieni prie kitų, didelis ilgesys ir išsiskirimas, tai ta akimirka, kurios nelaukė projekto dalyviai. Vis dėlto liko mažytė viltis ir vėl susitikti, tik jau nebe Turkijoje, o pavasarį, Ispanijoje.

Mokytoja Neringa Kučinskaitė