Ruduo... Medžiai meta lapus, apmiršta gėlės, žiemos poilsiui ruošiasi gamta. Žmogaus gyvenimas tarsi gamtos gyvavimas: žmogus gimsta, užauga, pasensta, miršta. Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį. Artėjant šiai šventei, skubama aplankyti ir sutvarkyti kapus. Kapų kauburėliai pasipuošia gėlių žiedais, nušvinta žvakių švieselėmis.
   Spalio 17-ąją Semeliškių gimnazijos jaunieji muziejininkai, vadovaujami neformaliojo švietimo programos vadovės M. Rašimienės, 9 kl. mokiniai ir klasės vadovė O. Kozėllienė, savivaldos nariai ir mokytoja N. Ustilienė aplankė Semeliškių kapines. Vykdė kasmetines, Vėlinėms skirtas akcijas. Sutvarkytos kelios neprižiūrimos, aplankytos prieš keletą metų pradėtos tvarkyti kapavietės. Džiugu, kad kiekvienais metais mažėja apleistų kapų, geri kaimynai pasirūpina šalia esančių kapaviečių būkle. Per Vėlines uždegamos žvakelės. Atminimo švieselės sušildo ne tik nelankomus kapus, bet ir šviesios atminties mokytojų amžinojo poilsio vietas. Ugnis simbolizuoja amžinąjį gyvųjų ir mirusiųjų ryšį. Tegul šis ryšys mums primena būties trapumą, laikinumą. Tegul šis ryšys saugo mirusiųjų atminimą...

Nijolė Ustilienė