Semeliškių gimnazijos III ir IV klasių moksleiviai kartu su mokytojomis Natalija Jančiauskiene, Gerda Kasparavičiene, Egle Matoniene, Daiva Šareikiene, Vaita Vitkauskaite, Kristina Bačuliene lapkričio 14 d. vyko į Nacionalinį Kauno dramos teatrą žiūrėti Kauno dramos teatro ir teatro „Utopija“ bendrą spektaklį, dviejų veiksmų dramą „Getas“ (režisierius Gintaras Varnas).
   Pakerėjo spektaklio pastatymas, scenografija (scenografas Gintaras Makarevičius), dramaturgija (dramaturgijos autoriai Daiva Čepauskaitė, G. Varnas), aktorių vaidyba. Spektaklis įtraukė ir padėjo aiškiau suvokti Holokausto ir geto stovyklų tragizmą, žudynių absurdiškumą, antisemitines nuotaikas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Susimąstėme apie žmogaus moralinį nuosmukį, degradaciją, suvokėme, kokios skaudžios yra ribinės situacijos, priverčiančios rinktis vieną iš dviejų blogybių. Mintijome, kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis, kas yra žmogiškumas, kokie dorovės principai, kas yra laisvė, lygybė. Tuo labiau, kad Izraelio dramaturgo Joshua Sobolio pjesę „Getas“ režisierius ir dramaturgė D. Čepauskaitė interpretavo įterpdami prisiminimus Lietuvos žmonių, gyvenusių Holokausto metais, amžininkų liudijimus, rastus archyvuose, dokumentika. Sužinojome, kad nacių okupuotame Vilniuje, Vilniaus gete, 1942 metais sausį buvo įsteigtas profesionalus žydų teatras, veikęs kiek daugiau nei metus, skambėjo žydų dainos, šiurpino milžiniška, akla neapykanta.
   Spektaklis buvo puiki pamoka apie žydų istorijos tragizmą, lietuvius, žydų budelius, apie sužvėrėjimą ir nužmogėjimą. Ilgam išliks „Geto“ vaizdai ir įspūdžiai.

Kristina Bačiulienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja