Mokinių rudens atostogų metu abiturientai ne tik ilsisi, bet ir kaupia žinias būsimiems egzaminams. Vien vadovėliai, konspektai ir kitos sausai perskaitytos žinios ne visada padeda, todėl kartu su lietuvių kalbos mokytoja ir mylima savo pradinių klasių mokytoja D. Šareikiene sugalvojo ekskursiją į rašytojo Balio Sruogos namus Kaune.
   Sruogos asmenybė tikrai nebuvo eilinė ir dažnai sunkiai suprantama. Dėl savo charakterio Balys Sruoga neturėjo gausybės draugų rato, bet turėjo keletą tikrų bičiulių ir mylinčią žmoną Vandą Sruogienę, su kuria susituokęs ir apsigyveno šiuose namuose. Antrame aukšte įrengtos dvi atskiros Baliui ir Vandai Sruogoms skirtos literatūrinės ekspozicijos. Muziejaus gidė įdomiai pasakojo, kad B. Sruoga buvo ne tik talentingas rašytojas, bet ir didelis teatrinės veiklos entuziastas, todėl netgi savo namų svetainėje turėjo įsikūręs mini teatrą, kurio vienoje pusėje buvo vieta žiūrovams, o kitoje pusėje, atskirtoje užskleidžiamomis užuolaidomis, vieta artistų pasirodymui. Profesoriaus darbo kabinete išlikusi dalis asmeninės bibliotekos, rašomoji mašinėlė, senovinio stiliaus rašomasis stalas, ant sienų – garsių Lietuvos dailininkų paveikslai. Istorikės, daktarės V. Daugirdaitės Sruogienės darbo kabinete – iš JAV atsiųstos memorialinės bibliotekos dalis, ant rašomojo stalo – asmeniniai daiktai, ant sienų – dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos. Svetainėje-valgomajame – dailininko Jono Prapuolenio sukurti baldai, dailininkų Adomo Galdiko ir Antano Žmuidzinavičiaus darbai. Atnaujintame Balio Sruogos garaže buvo galimybė susipažinti su originalia istorinės dramos „Milžino paunksmė“ istorija bei sužinoti, išgirsti galingos mašinos variklio gaudimą, pasmalsauti, su kokiais sunkumais rašytojui ir jo šeimai teko susidurti tarpukariu įsigyjant šį lenktyninį itališką „Fiat 514“ automobilį.
   Šiuose ekstravagantiškuose rašytojo namuose nuolat lankydavosi Sruogų draugai, kolegos – teatralai, dalininkai, dėstytojai. Namas tikrai įdomus ir kitoks negu daugelis, todėl buvo labai naudinga viską pamatyti savo akimis.

Jolita Lėlienė